Baltic Basket surenka oficialius kasdienių išlaidų skaičius Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje: šildymo, maisto, elektros, degalų, dujų, malkų, nuomos.
Tai šalies vidurkiai, o ne kaina jūsų sąskaitoje. Kur dviejų šalių sąžiningai palyginti negalima, mes tai aiškiai pasakome.
Ankstyva versija. Skaičiai yra oficiali statistika, o ne kainos parduotuvės lentynoje.
Bendras vaizdas
Vieta savo istorijoje
Biržos kaina dabar, Estija: 63,5 % ankstesnių rodmenų buvo mažesni.
Skaičiai: 2026-09-30
Ką šis skaičius matuoja
Procentinis pokytis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus — kitimo tempas, o ne kainos lygis.
Tai visos šalies skaičius.
Šaltinis tai skelbia kas dieną.
Ką verta žinoti
Tai apibūdina tai, kas jau įvyko. Apie tai, kas bus toliau, čia nieko nesakoma.
Apskaičiuota iš kitų modulių jau paskelbtų skaičių; nieko naujo nerinkome.
Vietai istorijoje nustatyti reikia bent 24 rodmenų per bent 730 dienas. Kur jų mažiau, mes tai pasakome, o ne rodome skaičių.
Sezoniniai palyginimai remiasi tuo pačiu mėnesiu, savaite ar pusmečiu, niekada ne kitu.
Trūkstami laikotarpiai lieka trūkstami. Čia niekas neužpildoma.
Lyginama, kiek kiekviena išlaida pasikeitė, o ne kiek ji yra.
Vieno bendro indekso nėra: tam reikėtų paskelbtų namų ūkių vartojimo svorių.
Šios dvi kito kartu. Tai ir viskas, ką tai pasako — nė viena nepaaiškina kitos.
Visuose skaičiuose kartu neapskaičiuotų signalų: 80. Prie kiekvieno nurodyta kodėl.
Kiekvienas iš 13 signalų arba turi savo laikotarpį ir rodmenų skaičių, arba įvardija, kodėl neapskaičiuotas. Žingsnio statistikai reikia 24 žingsnių per 730 dienas; sezoniniam profiliui reikia 5 pilnų metų.
Šildymas namuose, Estija — Centralizuota šiluma, vidutinis patvirtintas maksimumas: €102,08 už megavatvalandę.
Skaičiai: 2026-10-15
Be PVM: €82,32 už megavatvalandę.
Ką šis skaičius matuoja
Kaina eurais, už megavatvalandę.
Kiekvienai šilumos tinklo teritorijai patvirtintų didžiausių kainų mediana, pridėjus PVM.
Šaltinis tai skelbia kas mėnesį.
Ką verta žinoti
Šilumos kaina nustatoma kiekvienam tiekėjui atskirai, o patvirtinti tarifai skiriasi kelis kartus. Šalies vidurkis nėra ta kaina, kuri yra jūsų sąskaitoje.
Šie du skaičiai nėra tos pačios rūšies dalykas. Latvijos skaičius — vidutinė šilumos energijos mažmeninė kaina šalyje, kurią namų ūkiai iš tikrųjų sumokėjo. Estijos skaičius — vidurinė reikšmė tarp didžiausių kainų, kurias reguliuotojas patvirtino kiekvienai šilumos tinklo teritorijai: tai lubos, o ne sąskaita — įstatymas leidžia šilumą parduoti žemiau lubų, ir kai kurios įmonės taip daro. Be to, jis nesveriamas: tai vienas skaičius kiekvienai teritorijai, kad ir kokia maža ji būtų. Abu skaičiai yra eurai už megavatvalandę su PVM, todėl jie atsiduria vienoje eilutėje, bet skirtumas tarp jų savaime nėra skirtumas tame, kiek žmonės sumokėjo.
Vidutinis šilumos tarifas šalyje nėra tai, ką moka kuris nors namų ūkis: šiluma parduodama pagal tiekėją ir pagal tinklo teritoriją, o patvirtintos kainos skiriasi kelis kartus.
Pagrindiniai skaičiai visose kortelėse yra su PVM. Latvijos šaltinio eilutėje sumažintas 12% namų ūkių šilumos tarifas jau įskaičiuotas (PVN likums, 42 straipsnis); Estijos šaltinis yra be PVM, ir 24% pridedami vieną kartą. Abu pagrindai rodomi greta.
Latvija: šilumai galutiniams vartotojams parduoti registruota 63 įmonių, kiekviena su savo patvirtintu tarifu — vienas šalies vidurkis stovi už jas visas.
Latvija: 199 tinklo sritys, nuo 60,76 iki 162,77 EUR/MWh be PVM — 2,68 kartų tarp pigiausios ir brangiausios. Nacionalinis vidurkis kortelėje yra vienas skaičius visoms.
Tarifas skiriasi ir vienos įmonės viduje: Valmieras ūdens SIA vienoje savo srityje ima 2,14 kartų daugiau nei kitoje. Skaičius, susietas tik su įmone, tiems klientams yra neteisingas.
5 eilutės reguliuotojo žemėlapyje nenurodo, ar skaičiuje yra PVM. Jos laikomos be PVM, kaip ir visos kitos, ir pažymėtos, o ne tyliai numanomos.
68 Latvijos tarifų sprendimai yra PDF failai paties reguliuotojo svetainėje, kuri neatsako nė iš vieno tinklo, kurį bandėme. Toms sritims taikomas jų patvirtintas tarifas, bet ar jis fiksuotas, ar susietas su dujomis, nepatikrinta, o ne numanoma.
Latvijos istorija pagal sritis atkurta iš interneto archyvo: 28 datuotos reguliuotojo žemėlapio versijos, seniausia nuo 2020-01-01. Žemėlapis peržiūrimas nereguliariai; spragos įvardytos ir tarp jų niekas neužpildoma.
Estijos registro istorija atkurta iš interneto archyvo: 13 datuotos paties reguliuotojo kainų sąrašo kopijos, seniausia nuo 2020-09-01 — ta pati lentelė ir ta pati mediana kaip ir šiandienos nuskaityme. Tarp paskutinės kopijos ir mūsų pačių pirmojo nuskaitymo yra tikra spraga; joje niekas neužpildoma, o kiekvienas taškas turi savo datos PVM tarifą.
Estija turi dvi ilgesnes metines duomenų eilutes, ir nė viena iš jų nėra namų ūkių kaina: statistikos tarnybos vidutinė šilumos kaina, kurią sumokėjo įmonės (nuo 1999), ir reguliuotojo dešimties didžiausių tinklo teritorijų patvirtintų lubų vidurkis (nuo 2005). Abi be PVM, ir abi rodomos kaip tai, kas jos yra, — greta registro medianos, o ne sujungtos su ja.
Estijos skaičius yra patvirtintos lubos, o ne kaina. Įstatymas leidžia šilumą parduoti žemiau patvirtinto maksimumo, ir įmonės taip daro: viena pardavė už 83,18 EUR/MWh prieš 87,51 lubas, kita už 62,41 prieš 64,69. Narva parduoda savo lubomis ir tai sako.
2026 m. rugpjūtis „Utilitas“ taikyta kaina tiksliai sutapo su patvirtinta viršutine riba visose jos tinklo teritorijose, išskyrus Rapla. „Utilitas“ apima 4,8 % registro teritorijų, o ne Estiją.
Teritorijų, jau turinčių patvirtintą viršutinę ribą, kuri įsigalios vėliau: 3. Tai ne šio mėnesio skaičius.
Įmonės 2025 m. vidutiniškai mokėjo 74,89 EUR/MWh; registro viršutinių ribų mediana 2026-10-15 buvo 82,32. Abu be PVM, bet -9,03 % skirtumas yra tarp metų ir dienos, o ne tarp dviejų kainų.
Estijos patvirtinti maksimumai nėra visi to paties amžiaus: 90 priimti per pastaruosius metus, o 5 yra senesni nei penkeri metai. Žemiausias iš jų yra iš 2011 metų, todėl diapazono apačia nėra dabartinis skaičius.
Estijos vidurinis skaičius apibūdina kaimo Estiją, o ne ten, kur žmonės gyvena. Vien SW Energia OÜ apima 30% tinklo sričių, o keturios iš penkių didžiausių yra žemiau vidurio. Reguliuotojo faile nėra apimčių, todėl pasverto vidurkio iš jo išvesti negalima.
Estija: 168 tinklo teritorijų, nuo 54,43 iki 137,69 EUR/MWh be PVM — 2,53 karto skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios. Kortelėje rodoma mediana, o ne vidurkis.
Estija: 29 tinklo teritorijų turi atskirai patvirtintą naują kainą, kurios registras dar neperkėlė į dabartinį stulpelį. Faile nurodyta kiekvienos kainos sprendimo data, bet nė vienai jų nenurodyta įsigaliojimo data. Be tos datos kainos neįmanoma priskirti konkrečiam laikui, todėl šie skaičiai į pagrindinį rodiklį nepatenka.
Lietuvoje nėra laisvai prieinamos, kompiuteriu nuskaitomos centralizuoto šilumos tiekimo kainos. Reguliuotojo svetainė atsako atsisakymu už botų apsaugos, kurios mes neapeiname; atvirų duomenų portalo trys šildymo duomenų rinkiniai apima po vieną savivaldybę, yra surašyti kaip tekstas pačiame faile, o naujausias — iš 2021 m.; o statistikos eilutė suapvalinta iki dviejų skaitmenų po kablelio ir duoda keturias skirtingas reikšmes per keturiolika mėnesių. Todėl Lietuva rodoma kaip „nėra duomenų“, ir į ją neįkopijuojamas nei Latvijos, nei Estijos skaičius.
Lietuva: nuskaitomas vienas tiekėjas. AB „Kauno energija“ skelbia savo reguliuojamą mėnesio kainą nuo 2012 m. sausis, su PVM ir be PVM; 2026 m. spalis ji taikė 87,6 EUR/MWh su PVM. Tai Kaunas, o ne Lietuva, ir į kortelę kaip šalies skaičius jis nededamas.
Lietuva vis dėlto turi kainų istoriją, ir Vilnius su Klaipėda joje yra. Šilumos tiekėjų asociacija skelbė mėnesinę lentelę su kiekvieno tiekėjo patvirtinta kaina; 140 mėnesių laikotarpiu iki 2023 m. spalis vidurinis tiekėjas taikė 87,4 EUR/MWh su PVM, tiekėjų paskutinį mėnesį — 49. Tai reguliuotojo sprendimų rinkinys, o ne nepriklausomas matavimas, jame Vilnius sveria tiek pat, kiek mažiausias miestelis, ir jis baigiasi prieš 36 mėn. Kortelėje Lietuvos skaičiaus vis dar nėra.
Vilnius ir Klaipėda, du didžiausi miestai, nepasiekiami: vienos įmonės svetainė atmeta prisijungimą, kita prašo jos neskenuoti. Likusiųjų vidurkis būtų provincijos Lietuva nacionaliniu pavadinimu ir atrodytų per aukštas, nes trūkstami miestai yra tarp pigiausių.
Komercinis Lietuvos tarifų kaupiklis nacionalinį skaičių tinkamu tikslumu skelbia, bet jis be licencijos, nenurodo metodo ir pats ima duomenis iš to paties apsaugoto reguliuotojo. Nepatikrinamas skaičius nėra geriau už tuščią skydelį, todėl jis nenaudojamas.
Lietuvos sumažintas 9% PVM šilumai buvo panaikintas 2026 m. sausio 1 d. Gruodžio suvartojimui, sąskaitą už kurį išrašė sausį, dar taikyti 9%, sausio sąskaitoms — 21%. Tas pats pokytis taikomas malkoms ir medienos kurui.
Latvijos duomenų eilutė siekia 2005 m., dar iki euro. Statistikos tarnyba ankstesnes reikšmes perskaičiavo iš latų pagal fiksuotą kursą.
Visų trijų šalių šilumos kainų indeksas skelbiamas kas mėnesį nuo 1996 m. sausis. Tai indeksas (2015 = 100), o ne kaina, ir Lietuvai tai vienintelė šilumos duomenų eilutė čia.
Mėnesio pokytis įvardijamas kartu su savo langu. Šiluma yra sezoninė: vasaros tarifas ir žiemos tarifas nėra tas pats, todėl palyginamas yra sezono su sezonu skaičius (spalis–balandis).
Šaltinis ee_ka_review_2025 šio paleidimo metu neįsikėlė; išsaugotos reikšmės išlaiko savo senesnes datas.
Šalys matuoja skirtingus dalykus, todėl čia jos nelyginamos.
Elektra, Estija — Biržos kaina dabar: €31,68 už megavatvalandę.
Skaičiai: 2026-10-18
Tai maždaug 18 % pigiau nei pernai.
Tai maždaug 3,93 ct už kilovatvalandę, su PVM.
Ką šis skaičius matuoja
Kaina eurais, už megavatvalandę.
Tai vienos elektros kainų zonos, o ne visos šalies skaičius.
Šaltinis tai skelbia kas valandą.
Ką verta žinoti
Tai biržos kaina, o ne jūsų sąskaita.
Čia niekas nėra įvertinta apytiksliai: kiekvienas tarifas paimtas iš paskelbto kainyno, o galutinės kainos — iš kainų tyrimo. Apskaičiuota yra pati sąskaita — tarifai ir mėnesiniai mokesčiai, sudėti prie pasirinkto mėnesio suvartojimo. Ši suma yra aritmetika, o ne sąskaita, kurią kas nors gavo.
Dėl fiksuotų mėnesinių mokesčių faktinė kilovatvalandės kaina krinta augant suvartojimui, todėl vienas skaičius į šį klausimą atsakyti negali. Sąskaita apskaičiuota kiekviename žingsnyje nuo 50 iki 1000 kilovatvalandžių per mėnesį.
Eurostato rodiklyje „mokesčiai, rinkliavos ir įmokos“ PVM jau įskaičiuotas. Jis skelbiamas toks, koks gaunamas, o šalia išvestas tas pats skaičius be PVM; šis sluoksnis PVM tarifo ant jo niekada nededa.
Estijos reguliuotojo pagrindinė kaina čia neskelbiama. Ji mėnesinį mokestį išskaido į sumą už kilovatvalandę, ir dar brangiausio namų ūkių tinklo paketo ir numanomo labai mažo namų ūkio suvartojimo pagrindu, o su tyrimo skaičiumi sutampa tik tuo atveju, jei tas mokestis laikomas mokesčiu už kilovatvalandę. Vietoj jos skelbiamas pagal suvartojimą svertas tyrimo skaičius.
Kiekvienas taškas — vieno kalendorinio mėnesio valandinių biržos kainų vidurkis; šalia jo išsaugota to mėnesio pigiausia ir brangiausia valanda — 173 mėnesių, nuo 2012 m. birželis iki 2026 m. spalis.
Šiandien čia reiškia 2026-10-18: nuo vidurnakčio iki vidurnakčio Latvijos laiku (EET/EEST), o ne UTC parą. Laikai vis dar rodomi UTC ir žymimi Z.
Palyginti kalendorinių mėnesių vidurkiai Latvijai: šis mėnuo iki šiol — iki 2026-10-18 — su visu ankstesniu mėnesiu (2026 m. rugsėjis) ir su visu tuo pačiu mėnesiu prieš metus (2025 m. spalis).
Trys detalumo lygiai: mėnesiais nuo 2012 m. birželis, dienomis — pastarąsias 180 dienas, 15 minučių žingsniais — šiandienai ir rytdienai. Niekas tarp dviejų taškų neužpildoma.
Šiandienos didžiausia ir mažiausia kaina yra 15 minučių rinkos kainos; dienos grafiko didžiausia ir mažiausia yra ištisų valandų vidurkiai, todėl tai nėra tas pats skaičius.
EE kainų zona į kitos paros rinką įsijungė 2010-04-01, bet paties šaltinio istorija prasideda 2013-06-03. Linija prasideda ten, kur prasideda šaltinis, o ne ten, kur prasidėjo rinka.
Šiandien (2026-10-18) biržos kainos Latvijoje vidurkis yra 11,98 ct/kWh su PVM: pigiausias dienos 15 min. blokas — 2,85 ct 03:00 UTC, brangiausias — 27,43 ct 17:00 UTC.
Pigiausias šiandien dar laukiantis 2 val. tarpsnis prasideda 00:15 UTC; jo vidurkis — 3,31 ct/kWh su PVM. Dienos čia yra Latvijos dienos (EET/EEST); laikrodis rodo UTC laiką.
Dujos, Estija — Vamzdynais tiekiamos gamtinės dujos, su visais mokesčiais: 7,96 ct už kilovatvalandę.
Skaičiai: 2026-S1
Tai maždaug 7,0 % pigiau nei pernai.
Be mokesčių: 5,86 ct už kilovatvalandę.
Ką šis skaičius matuoja
Kaina eurais, už kilovatvalandę.
Tai visos šalies skaičius.
Šaltinis tai skelbia du kartus per metus.
Ką verta žinoti
Oficialus pusmečio vidurkis tipiniam namų ūkio prijungimui (Eurostat D2 grupė), su visais mokesčiais. Tai ne šiandienos kaina ir ne jūsų tarifas.
Vamzdynais tiekiamos gamtinės dujos, Eurostato vartojimo juosta D2 (nuo 20 iki 199 GJ per metus, maždaug 5600–55 000 kWh) — tipiškas namų ūkio prijungimas. Mažiausioje juostoje kWh kainuoja gerokai daugiau, nes fiksuotas prijungimo mokestis pasiskirsto labai mažam dujų kiekiui.
Pagrindinėse kainose yra visi mokesčiai ir rinkliavos; skaičius be mokesčių yra toje pačioje kortelėje.
Pusmečio šaltinis: 2026-S1 skaičius paskelbiamas maždaug po keturių mėnesių nuo pusmečio pabaigos ir tada šešis mėnesius lieka naujausias.
Dujų suvartojimas yra sezoninis, todėl pagrindinis pokytis lygina 2026-S1 su 2025-S1 — tą patį pusmetį prieš metus — o ne su ankstesniu pusmečiu.
Balionų dujoms Baltijos statistikoje nėra oficialios kainos eurais, todėl nacionalinė eilutė čia yra SVKI indeksas CP04522 — pokyčio tempas, o ne balionо kaina. Kiek kainuoja balionas, skelbia patys pardavėjai, ir tos kainos pateiktos atskirai.
Balionų kainos paimtos iš 4 įvardytų pardavėjų skelbiamų kainynų. Tai yra tai, ką ima tie pardavėjai, išvardyta po vieną — tai nėra šalies vidurkis ir joks vidurkis iš jų neskaičiuojamas.
Pirmas pirkimas kainuoja balionas plius dujos; pildymas — tik dujos. Abu rodomi atskirai visur, kur pardavėjas skelbia abu, nes vienas skaičius būtų neteisingas pusei pirkėjų.
Balionų dydžiai nurodyti taip, kaip juos nurodo kiekvienas pardavėjas — litrais ar kilogramais — ir pardavėjo paties dydžio ir svorio atitikmuo pateikiamas kartu. Litrai čia niekada neverčiami kilogramais.
Lietuvai čia nėra balionų kainos. Kiekvienas rastas Lietuvos pardavėjas buvo patikrintas ir nė vieno negalima perskaityti: kai kurių robots.txt neįleidžia šio agento, viena svetainė yra už boto patikros, o likusieji apskritai neskelbia buitinių balionų kainyno. Tai nebuvimas su priežastimis, o ne spraga.
Šie pardavėjai skelbia tik pildymo kainą, todėl kiek kainuoja pats balionas, jiems nerodoma: Intergaz SIA, LPG (SIA Latvijas propāna gāze), Olerex (AS Propaan).
Nauji tušti 50 litrų balionai Latvijoje nebeparduodami — šis dydis išduodamas tik mainais į tuščią, kurį jau turite. Tai taip pat tas dydis, kurį seka Latvijos statistikos eilutė.
Kur vieno pardavėjo kaina skiriasi tarp miestų (Daugavpils, Jūrmala, Rīga), pardavėjas pats nurodo priežastį: skirtumas yra pristatymo kaina.
Šį kartą nebuvo galima perskaityti, todėl rodomos paskutinės išsaugotos kainos su savo senesne data: Intergaz SIA.
Vamzdynais tiekiamos dujos ir balionų dujos yra skirtingos prekės skirtingais mato vienetais (skaitiklio kWh prieš fiksuotos masės balioną) ir niekada nesudedamos kartu.
Didmeninės biržos kainos neįtrauktos: getbaltic.com dabar nukreipia į EEX svetainę, kur rinkos duomenys yra už komercinės licencijos — ir biržos kaina bet kuriuo atveju nėra namų ūkio sąskaita.
Pusmečio eilutė: 38 taškų kiekvienai šaliai, nuo 2007-12-31 iki 2026-06-30. Kiekvienas taškas stovi ant to pusmečio PASKUTINĖS dienos, kurį jis apibūdina, nes būtent tą laikotarpį skaičius apima.
Vartojimo juosta yra skaičiaus dalis, todėl kiekviena juosta skelbiama pagal šalis: juosta niekada nerodoma su kitos šalies kaina.
Antrasis šaltinis šaliai EE: Statistics Estonia KE32 skelbia tą patį D2 grupės skaičių. Sutampa 38 pusmečių, iš jų 37 — iki paskutinio skelbiamo skaitmens, 1 skiriasi. Tai nėra nepriklausomas matavimas — ta pati tarnyba šį skaičių rengia ir pateikia Eurostatui — todėl sutapimas rodo, kad skaičius perkeltas teisingai, o ne kad jis teisingas.
Kur abi publikacijos šaliai EE skiriasi (2016-S2), abu skaičiai rodomi taip, kaip paskelbti, ir niekada nevidurkinami.
Pagrindinis šaltinis šaliai EE spragų neturi, todėl antrasis šaltinis lieka patikra, o ne antra linija.
Šaliai EE PVM tarifas, kurį netiesiogiai rodo paties šaltinio skaičiai, skiriasi nuo įregistruoto įstatyminio tarifo šiais laikotarpiais: 2016-S1, 2016-S2. Naudojamas įstatyminis tarifas, o skirtumas skelbiamas, ne išlyginamas.
Šis antrasis šaltinis prasideda 2015-06-30, o pagrindinė eilutė — 2007-12-31. Tai pastarųjų pusmečių patikra, o ne papildoma istorija.
Malkos ir granulės, Estija — Medienos skiedros, biržos kaina: €24,00 už megavatvalandę.
Skaičiai: 2026-10-06
Tai maždaug 15 % brangiau nei pernai.
Ką šis skaičius matuoja
Kaina eurais, už megavatvalandę.
Tai visos šalies skaičius.
Šaltinis tai skelbia kas savaitę.
Ką verta žinoti
Tai didmeninė biržos kaina tarp prekiautojų, o ne kaina parduotuvėje. Namų ūkis už malkas ar granules, atvežtas iki namų, moka gerokai daugiau.
Pokytis palyginti su praėjusiais metais neįprastai didelis. Medienos kuro kainos iš tiesų svyruoja taip plačiai — pažiūrėkite šalia nurodytą praėjusių metų datą.
Biržos kaina — tai kaina, kurią prekiautojai moka už medienos kurą dideliais kiekiais. Tai nėra pristatytos malkų krovos ar granulių maišo kaina, ir nė viena Baltijos šalis tokios mažmeninės kainos neskelbia.
Mes niekada neperskaičiuojame kubinių metrų į MWh. Tam reikėtų drėgmės ir tankio prielaidų, kurių nė vienas šaltinis nepateikia, todėl kiekvienas skaičius išlaiko savo mato vienetą.
Birža saugo tik slenkantį 18 mėnesių langą; senesnių savaičių šaltinyje nebėra. Mes archyvuojame kiekvieną atsisiųstą savaitę — kol kas 1380 eilučių — todėl ši istorija pergyvena paties šaltinio istoriją.
Indeksas yra savaitinis, ir kiekvienas skaičius neša savaitę, kuriai jis priklauso.
Lietuva 2026 m. sausio 1 d. panaikino sumažintą 9% PVM tarifą, ir jis buvo taikomas ne tik centralizuotam šilumos tiekimui, bet ir malkoms bei medienos kurui. Medienos kurui Lietuvoje dabar taikomi 21%.
Latvijos namų ūkiai už medienos kurą moka 12% PVM, ne 21%. Šis puslapis iki 2026 m. rugsėjo teigė kitaip.
Skelbimų portalai ir prekiautojų kainoraščiai sąmoningai neįtraukti: tai prašomos kainos savaime atrinktoje imtyje, be apimties svorio, ir jos atrodytų kaip mažmeninės kainos, nebūdamos reprezentatyvios.
4 pardavėjai, 13 kainos. Tai yra tai, ką ima jie, o ne ką ima Baltijos šalys.
Kubiniai metrai būna kietieji, krauti ir birūs, o birus talpina apie 40% mažiau medienos. Kiekvienas vienetas čia yra paties pardavėjo, niekada neperskaičiuotas.
Kai kurie pardavėjai datos neskelbia, todėl jų kaina datuojama diena, kai ją perskaitėme.
1 pardavėjo (-ų) šiandien nepavyko perskaityti.
12 svetainės nurodo mūsų skenavimo programai jų neskaityti. Mes jų neskaitome.
Kietojo kuro indeksas apima ir anglis, durpes bei briketus, ne tik medieną.
Latvijos malkų skaičius yra vieno pardavėjo sutartinė kaina — valstybinių miškų bendrovės LVM — už apvaliosios medienos kietmetrį. Tai nėra mažmeninė kaina ir tai nėra erdmetris.
Latvijos valstybinių miškų įmonės svetainė dabar nurodo mūsų skenavimo programai jos neskaityti, todėl jos malkų eilutė baigiasi 2026 m. antrąjį ketvirtį. Tai, ką jau surinkome, lieka.
Lietuvos valstybinių miškų įmonė skelbia buitinių malkų kainyną kiekvienam iš savo 24 regionų, bet tik PDF formatu, kurį jos pačios svetainė uždaro skenavimo programoms. Skaičiai egzistuoja; mes jų imti negalime.
2025 m. pirkėjai Latvijoje už piltinį kubinį metrą skiedrų vidutiniškai mokėjo 15 euro; metinių skaičių iki 2006 m. — 20.
Ši lentelė skelbiama sveikais eurais, todėl kiekvienas skaičius reiškia maždaug vieno euro pločio intervalą.
Šios lentelės namų ūkių stulpelis tuščias visais metais; skaičius apima visus galutinius vartotojus.
Biržos kaina yra už megavatvalandę, o sumokėta kaina — už piltinį kubinį metrą. Tai ne tas pats matas, ir perskaičiavimas nesiūlomas.
Šie Estijos skaičiai (2) rodo, ką mokėjo įmonės, o ne namų ūkiai.
Skiedroms šaltinis nenurodo, kurį kubinį metrą turi omenyje, nors malkoms nurodo. Vienetas paliekamas neįvardytas, o ne atspėtas.
Nuomos kainos, palyginti su pernai, Estija: +4,2% palyginti su praėjusiais metais.
Skaičiai: 2026-09
Ką šis skaičius matuoja
Procentinis pokytis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus — kitimo tempas, o ne kainos lygis.
Tai visos šalies skaičius.
Šaltinis tai skelbia kas mėnesį.
Ką verta žinoti
Tai pokyčio indeksas, o ne kaina. Latvijai ir Estijai nėra oficialaus nuomos rodiklio eurais už kvadratinį metrą.
CP041 yra faktinė būsto nuoma. Ji matuoja, kaip greitai nuoma keičiasi, o ne kokia ji yra. Latvijai ir Estijai laisvai prieinamų oficialių nuomos lygių nėra.
Senosios Eurostato lentelės (prc_hicp_manr, prc_hicp_midx) buvo įšaldytos 2025 m. gruodį. Vietoj jų naudojama gyva prc_hicp_minr eilutė.
Būsto kainų indeksas už 2026-Q2 matuoja būsto PIRKIMO kainą. Tai atskira ketvirtinė eilutė — tai nėra nuoma.
Lietuvos nuomos lygiai: tik Lietuva, eurai už kvadratinį metrą per METUS, tik miestų lygmuo, metiniai 2025 m. duomenys — jau 10 mėnesių senumo. Skaičius apie visą šalį neskelbiamas.
Visa mėnesinė istorija nuo 1997-01-31 iki 2026-09-30 (346 taškų). Pats nuomos indeksas (2015 = 100) siekia 1996 m.
1997 m. rugpjūtis–1998 m. birželis metiniai pokyčiai atspindi administraciniu būdu nustatytos sovietmečio nuomos pabaigą, o ne rinką, todėl į šią liniją jie neįtraukti; indeksas už tuos mėnesius skelbiamas visas.
2026 m. rugsėjis nacionalinis indeksas rodo 1,1 %, o suderintas — 1,1 %, skirtumas 0 procentinio punkto. Abu rengia ta pati tarnyba, todėl tai antras indeksas, o ne antras šaltinis.
Nacionalinis VKI ir ES suderintas SVKI pagal sandarą apima skirtingus namų ūkius ir skirtingas išlaidas, todėl skirtumas tarp jų yra laukiamas, o ne klaida.
Per 309 mėnesių abi linijos duoda tą patį skelbiamą skaičių 296 kartus (95,8 %), o kiekvienas besiskiriantis mėnuo skiriasi lygiai 0,1 procentinio punkto — apvalinimo žingsniu. Tai rodo, kad skaičius Eurostatą pasiekia nepakitęs; tai nerodo, kad skaičius teisingas.
Nacionalinis indeksas (309 mėnesinių rodmenų) skelbiamas šalia suderintojo, niekada į jį nesujungiamas.
Pačios tarnybos sąlygų puslapio nepavyko gauti. To paties leidėjo atvirų duomenų įrašas „osp“ nurodo CC0-1.0, ir tik tai šis puslapis teigia.
Vanduo, atliekos ir namo mokesčiai, Estija — Vanduo ir nuotekos, už kubinį metrą: €5,02 už kubinį metrą.
Skaičiai: 2026-09-21
Ką šis skaičius matuoja
Kaina eurais, už kubinį metrą.
Vidurinė reikšmė tarp registre esančių įmonių, kiekvieną skaičiuojant po vieną kartą. Ji nesveriama pagal tai, kiek gyventojų kiekviena įmonė aptarnauja.
Šaltinis šią kainą skelbia be PVM. PVM čia pridėtas pagal tos šalies įstatyme nustatytą tarifą, ir rodomi abu skaičiai.
Tai visos šalies skaičius.
Šaltinis tai skelbia kas mėnesį.
Ką verta žinoti
Vienoje kortelėje keturios namų ūkio paslaugos, ir jos matuojamos nevienodai. Vanduo ir nuotekos visose trijose šalyse skaičiuojami už kubinį metrą, todėl mato vienetas yra bendras — bet pagrindas ne: Latvija skelbia iš tyrimo gautą šalies vidurkį, Estija — patvirtintų tarifų medianą, Lietuva — reguliuojamą bazinę kainą, kuri yra apatinė riba, o ne sąskaita. Atliekų išvežimo net ir mato vienetas nėra bendras: Latvijoje mokama už atliekų kubinį metrą, Estijoje — už konteinerio ištuštinimą, Lietuvoje — už būsto kvadratinį metrą per mėnesį. Namo administravimo mokesčio kainos neskelbia nė viena šalis; Lietuva skelbia savivaldybės nustatytą viršutinę ribą, o ji irgi nėra kaina, ir vienintelis visas tris šalis apimantis rodiklis yra indeksas.
Kiekvienoje šalyje atliekų išvežimas skaičiuojamas už skirtingą fizinį dalyką, todėl trys skaičiai nėra to paties skaičiaus variantai ir niekada nesudedami.
Latvijos vidutinės kainos renkamos Rygoje ir dar devyniuose miestuose ir susveriamos į šalies skaičių. Tai vidurkis, o ne visų 42 savivaldybių surašymas.
Latvijos duomenų eilutė prasideda 2005 m. sausį ir kerta 2014 m. valiutos pakeitimą. Statistikos tarnyba ankstesnius metus iš naujo paskelbė eurais pagal fiksuotą kursą; eilutė yra jų, o ne čia atliktas perskaičiavimas.
Estijoje patvirtintos kainos svyruoja nuo 2,09 iki 10,70 euro už kubinį metrą be PVM, iš viso 61 įmonių. Šalies vidurkis nebūtų nė vieno namų ūkio sąskaita.
Estijos nuotekų kainos dažnai skirstomos į taršos grupes nuo I iki V. Namų ūkis priklauso I grupei, ir būtent ji čia rodoma.
Asociacijos 42 narių 2025-12-31 pateikta mediana — 3,805 EUR/m³; registro 61 reguliuojamų įmonių mediana 2026-09-21 buvo 4,050, skirtumas -6,05 %. Du sąrašai, dvi datos — ne viena kaina, išmatuota du kartus.
Kiekvienos eilutės kaina su PVM patikrinta pagal jos kainą be PVM taikant 24 %; patikros neišlaikiusių ir praleistų eilučių — 0.
Ankstesnių laidų iki 2007-07-01 išvardyta 30, bet jos dar neįskaitytos į eilutę.
Estijos registras yra momentinė nuotrauka su duomenų data ir savo istorijos neturi. Ankstesni Estijos taškai nuskaityti iš 15 ankstesnių to paties registro versijų, kurias išsaugojo interneto archyvas, — pirmoji jų su data 2019-12-20, — ir kiekvienas taškas priskirtas tai datai, kurią ta versija pati nurodo. Ten, kur kopija nebuvo išsaugota, taško nėra ir jis neužpildomas.
Estijos skaičiuose PVM įskaičiuotas pagal kiekvieną datą galiojusį tarifą: 20 % iki 2023 m. pabaigos, 22 % nuo 2024 m. sausio ir 24 % nuo 2025 m. liepos. Dalis kilimo per šias datas yra mokestis, o ne pati kaina; skaičius be PVM skelbiamas greta.
Lietuvos skaičiai yra reguliuojamos bazinės kainos daugiabučių gyventojų vartotojų grupei. Sąskaitoje prie jų pridedamos kasmet nustatomos dedamosios ir atskiras fiksuotas mėnesinis mokestis.
Lietuvos bazinės kainos daugiabučio gyventojui svyruoja nuo 1,05 iki 5,25 euro už kubinį metrą be PVM, iš viso 51 įmonių.
Registre yra ir Lietuvos kainų sprendimų nuo 2007-12-30 iki 2014-12-04 — iš viso 142, — ir prie šios duomenų eilutės jie neprijungti. Jie yra iš laiko iki 2015 m. taisyklių: bent 129 jų išreikšti litais, bent 88 apskritai nėra surašyti kaip bazinės kainos, o 130 neturi galiojimo pabaigos datos. Juos prijungus, tuo pačiu pavadinimu būtų matuojamas kitas dalykas.
Įmonės puslapyje yra ir tarifas, kuris įsigalios tik 2027 m. Rodomas tas, kuris galioja šiandien.
Nei Estija, nei Lietuva neskelbia atliekų išvežimo kainos lygio šalyje, todėl šioms dviem šalims atliekų kainos čia nėra — tik indeksas.
Statistikos tarnyba šį mokestį renka indeksui sudaryti. Ji skelbia indeksą, o vidutinio kainos lygio neskelbia; mes taip pat jo neskelbiame — nėra ko skelbti.
Su šia viršutine riba keliauja du apribojimai: ji nustatoma be PVM, o administratoriai ima su PVM, ir ji privaloma tik tiems namams, kuriems administratorių yra paskyrusi savivaldybė. Namams, kuriuos valdo bendrija, ji negalioja.
Mokesčio už kubinį metrą ir mokesčio už mėnesį negalima sudėti į vieną skaičių nepasakius, kiek vandens namų ūkis suvartoja, o tokia prielaida čia nedaroma. Todėl abu rodomi greta.
Istorija pagal šalis: EE 17, 2019-12-20 – 2026-09-21 · LT 118, 2016-12-31 – 2026-09-30 · LV 260, 2005-01-31 – 2026-08-31.
Šalių LT, LV taškai stovi ant paskutinės to mėnesio dienos, kurį jie apibūdina.
Šalių EE taškai turi datą, kurią nurodo pats šaltinis, ir ji nebūtinai yra paskutinė mėnesio diena.
Šalys matuoja skirtingus dalykus, todėl čia jos nelyginamos.
Degalai automobiliui, Estija — Dyzelinas: €2,01 už litrą.
Skaičiai: 2026-10-12
Be mokesčių: €1,20 už litrą.
Ką šis skaičius matuoja
Kaina eurais, už litrą.
Tai visos šalies skaičius.
Šaltinis tai skelbia kas savaitę.
Ką verta žinoti
Savaitės vidurkis visoje šalyje — ne šiandienos kaina jūsų degalinėje.
2026 m. rugsėjis statistikos tarnyba išmatavo 2,08 EUR/l, o ES biuletenio vidurkis buvo 2,11 EUR/l — skirtumas -1,62 %. Abiejuose yra PVM.
Per 260 mėnesių abu paprastai skiriasi -0,31 %. Tai laiko skirtumas, o ne klaida kuriame nors iš jų.
Pačios tarnybos eilutė (261 mėnesinių rodmenų) skelbiama šalia savaitinės, niekada į ją nesujungiama.
Pačios tarnybos sąlygų puslapio nepavyko gauti. To paties leidėjo atvirų duomenų įrašas „osp“ nurodo CC0-1.0, ir tik tai šis puslapis teigia.
Estija šiam skaičiui antrojo šaltinio neturi. Visos statistikos tarnybos kainų aplanko lentelės — iš viso 30 — yra indeksai arba pokyčiai; nė viena nėra vidutinė kaina eurais. Tokia yra publikacija, o ne spraga šiame puslapyje.
Angliškas žodis „fuel“ iš tiesų pasitaiko 2 Estijos kategorijų pavadinimuose, bet žemės ūkio gamybos priemonių kainų indekse. Jis matuoja, kiek už energiją moka ūkis, o ne kiek degalinėje moka vairuotojas, ir šalia biuletenio niekada nededamas.
Estijos statistikos tarnyba kiekvieno duomenų bazės puslapio poraštėje nurodo: „Statistics Estonia’s open data can be shared under Creative Commons (CC) licence BY-SA 4.0“. Perskaityta būtent ši poraštė, o ne pranešimas prie pačios lentelės.
Lietuva turi vieną šaltinį, o ne du. Lietuvos energetikos agentūra (ENA) ir teikia čia rodomas kainas, ir rengia savaitinį skaičių, siunčiamą Europos Komisijai, todėl to skaičiaus patikrinti negali — iš jos jis ir ateina.
Patikrinta Lietuvos kelių: 6, ir nė vienas netinka. Atvirų duomenų portale degalų duomenų rinkinio nėra, privačios svetainės iš naujo skelbia tą pačią agentūrą ir saugo mėnesius, o ne metus, o vienintelė iš tikrųjų atskira eilutė yra už robots failo, kuris draudžia viską. Tai ne trūkstami duomenys — tai duomenys, kurių ši svetainė neima.
Tas pats klausimas užduotas visoms trims šalims ir gauti trys atsakymai. Latvija antrąjį šaltinį turi, ir jis nepriklausomas: kita tarnyba su savo tyrimu. Vienintelis Lietuvos kandidatas yra institucija, kuri teikia duomenis Komisijai, taigi tas pats rengėjas. Estijos statistikos tarnyba nėra teikėja ir būtų nepriklausoma — bet ji neskelbia jokios kainos eurais, kurią būtų galima palyginti.
Visa savaitinė istorija nuo 2005-01-03 iki 2026-10-12 (1088 taškų). Savaitės, kurių biuletenis nepaskelbė, lieka kaip tarpai ir niekada nėra užpildomos.
Kainos iš laikotarpio, kai šalis dar neturėjo euro, yra paties biuletenio perskaičiavimas į eurus pagal tos savaitės valiutos kursą.